​

Per dvejus izoliacijos metus, kad išlaikytume sveiką protą, pasinėrėme į galvosūkių ir „pabėgimo kambarių“ stalo žaidimus...

Leidyklai pasidalinus šia idėja su Jonu, jis atsakė kažką tokio: o kam to reikia? Taip viskas ir liko...

Jeigu kalbėtume apie istorijų rinkimą, charakterio stebėjimą ir t. t., tai kūrybinis procesas užtruko 20 metų...

Nors tikėjausi, kad po sėkmingo debiuto bus lengviau išleisti knygą, leidyklos davė neigiamą atsakymą arba iš jų atgalinio ryšio negavau...

Tėvams atrodo, kad jų vaikai žino tą patį, ką ir jie, bet iš tikrųjų vaikai apie partizanus nieko nežino. Labai retas atsako teisingai...

Profesorius T. Ivanauskas man, septintokui vaikui, į kaimą atsiuntė dvi knygas, laišką ir linkėjo daug mokytis ir tapti gamtininku...

Mikas atsakė: „Bardas išeina tik naktį...“ Ir aš iškart supratau, kad noriu parašyti knygą apie šunį, kuris išeina naktį...

Medžiagos rinkimas sykiu yra ir prokrastinacijos forma. Nesunku save įtikinti, kad dirbi, nors jau seniai turėjai pradėt rašyti...

Mergaitės automobilio gale baisiai susipešė. Reikėjo staigaus sprendimo, tai pradėjau kurti istoriją, kad namie gyveno tarakonas...

Lėktuve negalėjau užmigti ir spontaniškai ranka parašiau pirmąjį „Grožio ir Heizelio“ juodraštį...

Nepameluosiu pasakydamas, kad neužtrukau ilgiau kaip septynias dienas, kiek įprastai ir praleidžiu rašydamas knygą!

Interaktyvi knyga, pasakojanti apie tai, kaip vieno drąsa lemia tūkstančių gyvybes

1990 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, o 1991 m. Albanijoje buvo uždarytas paskutinis lageris. Jiems tie prisiminimai dar labai gyvi...

Lėjos šeimą mena tik pasikeitusio Kauno krantinės, ta pati upių santaka, senamiesčio gatvelės. Pamėginau prie tos atminties prisiliesti...

Knygos veiksmas klojasi mano mylimame Vilniuje, kuris, be jokios abejonės, man taip pat yra stebuklų stebuklas...

Turėjau net laivo, kuriuo plaukė mano veikėjai, to konkretaus reiso, keleivių sąrašus, maitinimo meniu...

Knygos idėją įkvėpė mano kelionės po Italiją. Kiekvieną savaitgalį susidėdavau kuprinę ir ištrūkdavau iš miestelio kalno viršūnėje...

Gražiai suskambėjo – TETU-LĖLIU. Taigi pirmiausia atsirado pavadinimas, o paskui jau pats personažas...

Mūsų gyvenimai yra apie tai, kad mes susitinkame, susidraugaujame, o tada išsiskiriame. Sapnui, pusdieniui, pusmečiui, visam gyvenimui...

Knygoje yra per 100 veikėjų (skaičiavau), aš istorijoje aprašiau tik 4! Visus kitus sukūrė Inga, papasakojo keliolika papildomų istorijų...